I. Tračinskiui „Utenis“ – tramplynas į ateitį

„Viskas man čia patinka išskyrus viena – šalia nėra žmonos“, - prisipažino baltarusis „Utenio“ legionierius Ilja Tračinskis, žaidęs aukščiausioje ir pirmojoje Baltarusijos lygose. Šiemet jis pradėjo legionieriaus karjerą. „Utenyje“ jis į aikštę patenka dažniausiai iš visų Utenos klubo užsieniečių.

Gegužės 29 d. I. Tračinskiui sukako 26-eri. Bet futbolininkas gimtadienį šventė simboliškai. Juk jau pirmadienį „Utenio“ laukia rungtynės su Kauno „Stumbru“. Jos vyks nuo 17.30 val. „Utenio“ stadione.

 

Pirmiausia – su gimimo diena. Atšventėte?

Ačiū. Buvo šventė su komanda, su tortu. Bet pratęsimo nebuvo. Dabar sezonas, rungtynės veja rungtynes ir švęsti nėra kada.

Kokios nuotaikos komandoje prieš rungtynes su Kauno „Stumbru“?

Dabar mums sekasi gana neblogai, todėl ir prieš „Stumbrą“ tikimės tik pergalės. Juolab, kad jį nugalėjome ir per pirmojo rato rungtynes. Nors, suprantama, antroji akistata bus tikrai nebūtinai tokia pati, kaip pirmoji.

Sužaidėte su visomis aukštesnės turnyro lentelės pusės komandomis, dabar teks žaisti su antrąja puse. Žadate kilti dar aukščiau?

Žiūrėsime. Dabar svarbiausia, kad nepagalvotume, jog esame pranašesni už varžovus ir neimtume jų neįvertinti.

Apsipratote Lietuvoje?

Taip. Ir jau senokai. Viskas man čia patinka išskyrus vieną – tenka gyventi atskirai nuo žmonos. Ji Baltarusijoje ir jos atvykimas šiek tiek užsitęsė. Tvarkomi dokumentus vizai gauti.

Daug skiriasi lietuviškas ir baltarusiškas gyvenimo būdas?

Gal labai didelio skirtumo ir nėra, bet kai ką įžvelgiau. Štai Lietuvoje visi stengiasi gražinti savo namus. Baltarusijoje niekas nesistengia rūpintis aplinka. Todėl čia yra švariau, nei mano tėvynėje.

Iš didelio Minsko patekote į mažą Uteną.  Nejaučiate dėl to diskomforto?

Tai kad aš jau nuo 16 metų gyvenu įvairiuose miestuose ir miesteliuose – ten, kur žaidžiu.

O dėl kalbos? Matyt nedažnas Utenoje kalba rusiškai?

Nedažnas. Bet, jei tik paklausi, stengiasi atsakyti. Ir parduotuvėje, ir mieste. Jokios problemos dėl kalbos aš čia nejaučiu. Komandoje rusiškai supranta dauguma vaikinų ir pasikalbėti galiu visada.

Dažnai vykstate į Baltarusiją?

Stengiuosi nuvažiuoti kaip įmanoma dažniau. Juolab, kad nuo Utenos iki Minsko nėra labai toli.

Ar galėtumėte sulyginti Lietuvos ir Baltarusijos futbolo lygį?

Baltarusijoje futbolas yra stipresnis. Bent stipresnės - penkios pirmosios komandos. O toliau – viskas, kaip Lietuvoje. Kitos baltarusių ekipos tokios pat, kaip ir mūsų „Utenis“.

Kodėl pasukot į Lietuvą? Čia futbolas juk nėra labai populiarus.

Baltarusijoje nėra labai gera ekonominė situacija. Todėl pabandžiau ieškoti darbo užsienyje. Taip ir atsidūriau Lietuvoje.

Ar tikitės kada nors patekti į savo šalies nacionalinę rinktinę?

To labai noriu ir tikiuosi. Blogas tas futbolininkas, kuris nesvajoja žaisti rinktinėje.

Manote, kad į jus, žaidžiantį „Utenyje“ kas nors Baltarusijoje atkreips dėmesį?

Nebūtinai „Utenyje“. Į „Utenį“ žvelgiu, kaip į trampliną žaisti stipresniuose klubuose, tokiuose, į kuriuos Baltarusijos rinktinės trenerių akys gali nukrypti.