M.Vorobjovas: apie teigiamus sezono momentus ir skaudulius

Po praėjusio sėkmingo sezono „Šiaulių“ klube vienas geriausių šių metų jaunųjų futbolininkų Modestas Vorobjovas išvyko į peržiūrą Klaipėdos „Atlante“. Ten neužsikabino, tačiau po dienos sulaukė pasiūlymo išbandyti save riterių stovykloje. Šis bandymas buvo gerokai sėkmingesnis – Modestas pasirašė sutartį, o pirmajame ture debiutavo prieš Vilniaus „Žalgirį“.

„Jeigu žiūrėtumėme į klubų pavadinimus, tai po praėjusio sezono žengiau žingsnį į priekį, tačiau žiūrint plačiau – žaidžiu toje pačioje lygoje. Aišku, naujos komandos žaidėjų meistriškumas aukštesnis ir prie didesnių greičių, greitesnio mąstymo mėnesio kito reikėjo priprasti, tačiau čempionatas tas pats, tad didelio skirtumo nepajutau.

Kalbant apie mano pasirinkimą, tai „Trakai“ yra priimtesnį futbolą žaidžianti komanda nei „Atlantas“, ji visą laiką žaidžia su kamuoliu, tad man asmeniškai geriau, kad gavau šansą „Trakuose“, o ne Klaipėdoje“, – pasakojo pretendentas į geriausio jaunojo žaidėjo titulą M. Vorobjovas.

Modestai, ar tikėjai, kad pirmajame sezone „Trakuose“ ne kartą ir ne du žaisi starto sudėtyje? Pameni pirmą mačą nuo pirmos minutės?

Tai buvo rungtynės su „Kauno Žalgiriu“. Dariau daug klaidų, galbūt, daugiausiai iš visų, nes mane apie 60 minutę pakeitė patį pirmą. Šiaip rungtynes vertinu teigiamai, nes laimėjome.

Apskritai, jei prieš sezoną kas nors būtų pasiūlęs sužaisti tiek minučių, kiek žaidžiau – būčiau sutikęs. Tikrai esu nenusivylęs. Tiesa, komandine prasme, norėjosi daugiau.

Ilgai galvojai apie nesėkmę Taline?

Vyresni žaidėjai gal labiau pripratę prie tokių nesėkmių, o mums jauniems žaidėjams tai įstrigo labai stipriai. Šokas buvo tikrai didelis. Nesinorėjo nei kalbėti, nei dar kažką daryti – visos mintys sukosi apie tas rungtynes. Galvojau, kaip greičiau grįžti į treniruotes, o laikas tuo metu slinko labai lėtai. Aišku, su laiku viskas pasimiršta.

Ar tokios rungtynės yra gera pamoka ateičiai?

Tarptautinės rungtynės, bet kokiu atveju yra gerai. Pamoka – taip pat.

Ar dabar, prabėgus tiek daug laiko, žaidėjas gali paaiškinti, kas tuomet nutiko? Juk „Trakai“ viską turėjo savo rankose...

Nepaisant to, kad prabėgo labai daug laiko, į šitą klausimą atsakyti labai sunku. Tai nepaaiškinama – mes tuo metu per visą ratą buvome praleidę keturis įvarčius, o tada praleidome per 25 minutes.

Metų pozityvas...

Asmeniškai pozityvu laikau žaidimo laiką, nes nesitikėjau, kad jo bus tiek daug. Komandine prasme – gerai, kad apgynėme antrąją vietą. Tiesa, kovojant dėl pirmos vietos, toks pasiekimas tik pusiau teigiamas.

Žiūrint į jaunimo rinktinę, tiesa, kad nuolat peržiūrėdavai sąrašus ir stebėdavaisi, kad tavęs ten nėra?

Matydavau iš kokių klubų kviečiami žaidėjai, tad, matyt, jaunimo rinktinės treneris futbolą matydavo kitaip nei „Trakų“ treneriai. Jis manęs komandoje nematė ir tiek.  

Labai skaudu?

Tiesą sakant, ne. Atvirai kalbant, norėjau žaisti tada, kai treniravo Arminas Narbekovas. Tada jau buvau gavęs kvietimą, tačiau patyriau traumą. Tada degiau noru žaisti, tačiau, treneriui pasikeitus, tapau nebereikalingas. Apmaudu buvo tik tai, kad neatitinku jaunimo rinktinės lygio. Kita vertus, tada jau noru žaisti tokioje rinktinėje nebedegiau.

Žaidėjai dar gyvena sezonu ar jau atostogomis?

Esame profesionalai, ruošiamės, tačiau giliai galvoje jau ruošiamės atostogoms.