„Šiaulių” kapitonas E. Jasaitis: „Vokietijoje futbolas greitesnis ir grubesnis“

foto: Arvistas Keras, zalgiris-vilnius.lt

„Šiaulių“ futbolo klubas savo pirmąsias naujojo sezono rungtynes sekmadienį sužaidė Vilniuje, kur ilgai priešinosi čempionui „Žalgiriui“ ir, nepaisant niūrių prognozių, solidžiu žaidimu nustebino daugelį. Šioje akistatoje Saulės miesto komandos kapitono raištį vilkėjo į Lietuvą sugrįžęs Edvinas Jasaitis, kuris interviu Futbolo.TV papasakojo apie savo patirtį futbolo šalyje, žaidimą su pajėgiais varžovais ir tikslus Šiauliuose.

- Edvinai, po kelių Vokietijoje praleistų metų sugrįžai į Lietuvą, „Šiaulių“ klubą. Kokios buvo pagrindinės tokio apsisprendimo priežastys?, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo saugo.

- Priežasčių buvo keletas – visų pirma nepavyko susirasti stabilaus klubo, kuriame būtų viskas, ko man reikia. Tai buvo pagrindinė priežastis. Buvo ir keletas kitų man gana svarbių aplinkybių.

- Į kokią „Šiaulių“ komandą sugrįžai?

- Į stipriai pasikeitusią, tačiau visi žaidėjai man buvo gerai pažįstami, kadangi anksčiau teko kartu rungtyniauti dublerių čempionate. Taip, pas mus liko praktiškai vienas jaunimas, bet kovos A lygoje jiems bus vertinga ir puiki patirtis.

- Koks jausmas vėl žaisti ten, kur pradėjai savo profesionalo karjerą?

- Čia jaučiuosi visiškai savas, tad jausmas sugrįžus labai geras. Iš tikro galiu pasakyti, kad prieš grįždamas į Lietuvą buvau apsisprendęs žaisti „Šiaulių“ komandoje, tad klubo paieškos ilgai netruko.

- Ko tikiesi iš artėjančio sezono ir ar negąsdina tas jaunas ekipos amžius bei vėlai prasidėjęs pasiruošimas?

- Kaip parodė pirmosios rungtynės ir pirmasis turas, sezonas bus tikrai įdomus. Mes esame jauni, nepatyrę, tačiau turime daug noro parodyti, ką galime. Manau, „Šiaulių“ sezonas bus banguotas, bet esu tikras, kad neatrodysime prastai ar apgailėtinai.

Pas visus mūsų žaidėjus akys dega futbolu ir begaliniu noru žaisti. Neturiu abejonių, sezonas bus neblogas ir ypatingai naudinas jaunimui. Esame pasiruošę kautis kiekvienose rungtynėse ir nesvarbu, kas bus mūsų varžovai. Niekam lengva nebus. Pažadu, atiduosime daugiau nei visas jėgas.

- Papasakok, kaip sekėsi Vokietijoje? Kokį futbolą pamatei ten ir kaip vertini laiką praleistą šioje šalyje?

- Nors teko žaisti ketvirtoje Vokietijos lygoje, sekėsi neblogai, o pats futbolas ten gana stipriai skiriasi nuo to, kuris žaidžiamas Lietuvoje. Pats žaidimas ten yra daug greitesnis ir, galiu pasakyti, gerokai grubesnis. Prie šio dalyko reikėjo priprasti. Laikas Vokietijoje man išėjo į naudą, dėl to neabejoju. Kaip žaidėjas pamačiau kitokį futbolą, visiškai kitokio lygio susidomėjimą šiuo žaidimu ir pasisėmiau vertingos patirties, kuri tikrai pravers.

- „Rehden“ ekipa žaidžia vienoje lygoje su nemažai pirmos Bundeslygos dublerių komandų, ar teko prieš jas pasivaržyti? Kurios rungtynės labiausiai įsiminė?

- Taip, teko pasivaržyti su tokiomis komandomis kaip: „St.Pauli“, „Hamburger“, „Werder“, „Wolfsburg“. Šiose ekipose žaidžia daug jaunimo, tad ir mūsų rezultatai ne visada būdavo labai prasti. Pavyko paragauti ir keletą pergalių prieš jas. Šiaip visos rungtynės buvo įsimintinos, žaidžiant prieš tokių klubų antrąsias komandas. Teko matyti ir Europinio lygio žaidėjų.

- Žaidžiant „Plauen“ komandoje tau teko varžytis ir su Berlyno „Union II“, „Zarl Zeiss Jena“ bei kitomis daugeliui girdėtomis komandomis. Su kuo buvo sunkiausia? Ką tau davė žaidimas prieš tokius ir anksčiau minėtus priešininkus?

- Kalbant apie Berlyno „Union“ komandą, man asmeniškai tai buvo pačios pirmos ir pačios paskutinės čempionato rungtynės, atstovaujant „Plauen“, kurios baigėsi lygiosiomis 2:2. Šiaip pamačiau nemažai talentingų žaidėjų, kurie ateityje, manau, taps labai įžymiais futbolininkais. Apie kitas ekipas galiu pasakyti, kad daug klubų – panašaus lygio. Su visais tekdavo kovoti ir lengvų pergalių nebūdavo.

- Šiemet „Rehden“ ekipa taurės rungtynėse 0:5 pralaimėjo Miuncheno „Bayern“ futbolininkams. Viename interviu minėjai, jog galbūt liksi ekipoje vien dėl šių rungtynių. Kodėl viskas susiklostė taip, jog prieš „Bayern“ pažaisti neteko?

- Priežastis tokia, jog „Rehden“ ekipoje tekdavo ne tik žaisti, bet ir papildomai padirbėti. Aš norėjau žaisti tik futbolą, be jokio papildomo darbo, tai ir buvo pati rimčiausia mano išvykimo priežastis, dėl kurios netekau galimybės pažaisti vienoje aikštėje su šiuo metu geriausia pasaulio komanda.

- Ar kažkada ateityje norėtum sugrįžti į Vokietiją?

- Vokietija yra šalis, kurioje norėčiau gyventi pirmuoju numeriu. Man ten patinka, tačiau ar sugrįšiu žaisti futbolą, parodys laikas. Šiuo metu sunku pasakyti.

- Kalbama, jog Vokietijos klubuose vyrauja tobula organizacija ir viskas – labai profesionalu. Ar tai pasireiškė ir žemesnėje lygoje?

- Yra tekę girdėti, kad ne visose ketvirtos lygos komandose vyrauja tvarka ir puiki organizacija, tačiau aš susidūriau su visiškai priešinga organizacija. Mūsų komandos futbolininkams viskas būdavo paruošta ir tiesiog nereikėdavo dėl nieko sukti galvos. Vertinant futbolą, tai viena tų šalių, kurioje gali atsiverti kelias į platesnius vandenis.